Trakų salos pilies Didžiojoje menėje vyko tradicinis Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas, kuriame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė pristatė knygą „Didžioji Lietuva“ (trečią tomą), o Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas skaitė pranešimą apie Vytauto Didžiojo atvaizdus numizmatikoje.
„Vytautas Didysis yra neatsiejamas nuo Trakų ir Lietuvos etnine prasme bei Didžiosios Lietuvos istorijos, – sako Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. – Gimęs Senuose Trakuose, nuėjęs ilgą ir sudėtingą politiko, karvedžio ir neeilinės Viduramžių epochai asmenybės gyvenimo kelią, užbaigė jį Trakų pilyje. Čia valdovas mirė 1430-ųjų metų spalio 27 d. Aplinkybės bei mirtis sutrukdė karūnuotis Lietuvos karaliumi, tačiau tautos atmintyje jis tokiu liko. Renginių metu labiau susipažįstame su valdovo aplinka, laikmečiu, ieškome sąsajų su nūdiena“.
Vytautas Didysis kūrė valstybę, kurios prisiminimas kiekvienam lietuviui kelia pasididžiavimą. Jo valdymo laikotarpiu Lietuva buvo viena didžiausių ir galingiausių valstybių Europoje. Tai vienintelė baltų valstybė išlikusi nuo viduramžių iki mūsų dienų. Ji išsaugojo baltų kultūrą ir puoselėja jos kultūrinį paveldą.
Unikalus 680 puslapių fotografijų albumas „Didžioji Lietuva“ pristato visus svarbiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo objektus, šiuo metu esančius už Lietuvos ribų.
Knygoje taip pat publikuojami Lietuvos žemėlapiai – pradedant XIII amžiumi – dabartinės Ukrainos teritorijų žemėlapiai, kuriuose yra nuorodos, padedančios keliaujantiems surasti lankytinus objektus. Pirmąsyk nufotografuota ir aprašyta 170 paveldo objektų (lietuvių, anglų kalbomis, vietovardžiai ir ukrainiečių kalba). Tai Didžiosios Lietuvos paveldas Ukrainoje – Haličo, Kijevo, Siverų žemėse, Podolėje, Voluinėje, Užkarpatėje ir Kryme. Įspūdingose fotografijose vaizduojamos Lietuvos valdovų pastatytos pilys, dvarai, miestai, išlikę piliakalniai, kulto pastatai ir kt. paveldas.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turėjo savo pinigus. Monetos buvo kaldinamos valstybės centre bei periferijoje. Šiuolaikinėje lituanistinėje numizmatikoje įsivyravo nuomonė, kad kaltinių lietuviškų monetų pradininkais yra Jogaila ir jo pusbrolis Vytautas Didysis. Tačiau nei vienoje Vytauto Didžiojo kaltoje monetoje nėra valdovo portreto. Apie jo išvaizdą žinome tik pagal išlikusį labai stilizuotą gotikinį majestotinį antspaudą bei trumpus amžininkų aprašymus. LDK istorijoje portretinės monetos pasirodo tik Žygimanto Augusto laikais. Todėl apie Vytauto Didžiojo atvaizdus numizmatikoje galima kalbėti tik nuo 1918-ųjų metų. Apie tai, kiek ir kokių monetų bei banknotų su Vytauto Didžiojo atvaizdu yra, kas juos kūrė, renginio metu kalbėjo Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas.
Brigita Balčytienė
Trakų istorijos muziejaus Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja